Klaipėdos apygardos prokuratūrai
Vilties g. 12, LT-91001 Klaipėda. Faksas (8 46) 31 48 74
El. paštas Klaipedos.apygarda@prokuraturos.lt
PRAŠYMAS
2010 09 20
DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO – DĖL GALIMAI NETEISĖTAI ATLIEKAMOS ŠIUKŠLIŲ DEGINIMO GAMYKLOS STATYBOS KLAIPĖDOJE
Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nariai, remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. nuostatomis kreipiames į Jus, nes esame sunerimę dėl, mūsų manymu, neteisėtų UAB „Fortum Klaipėda“ ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimų, susijusių su šiukšlių deginimo termofikacinės jėgainės statybomis.
Mums kelia nerimą jų veiksmai dėl galimai padidėsiančio Klaipėdos m. užterštumo, nes klaipėdiečiai, skirtingai, nei kiti miestai, yra apsupti daugybės taršos šaltinių iš visų pusių: iš vienos - uosto įmonių , iš antros – Pauosčio ir Klaipėdos geležinkelio mazgų-stočių, iš trečios –LEZ-e esančių įmonių, iš ketvirtos – PET žaliavos dviejų gamyklų, Dumpių sąvartyno ir Rimkų bei Draugystės geležinkelio mazgų.
Manome, kad žemiau aprašomi UAB „Fortum“ veiksmai ir Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių neveiklumas gali sukurti dar vieną žymiai galingesnį, nei aukščiau išvardinti oro taršos šaltinį – ypač didelio intesyvumo šiukšlių deginimo gamyklą, kurioje būtų deginamos ne tik Klaipėdos regiono, bet ir kitų Lietuvos regionų, ar net užsienio atliekos. Tai galutinai diskriminuotų klaipėdiečių padėtį, nes jie kvėpuotų užterščiausią orą lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais.
A. ESAMA SITUACIJA:
Kaip buvo skelbta 2007 11 21 d. buvo įkurta UAB „Fortum Klaipėda“, kurios akcininkai yra UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir AB „Klaipėdos energija“. Ši įmonė įkurta siekiant pastatyti šiukšlėmis ir iš dalies biokuru kūrenamą termofikacinę elektrinę Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau – LEZ) ir po to ją eksploatuoti.
UAB „Fortum Klaipėda“ savo tinklapyje www.fortum.lt/fortum-klaipeda oficialiai skelbia, kad ši jėgainė pradės veikti 2013 m. sausio mėnesį (anksčiau buvo skelbiama, jog jėgainė pradės veikti nuo 2011 m.). Nurodoma, jog pagrindinis kuras, kuris bus naudojamas elektrinėje – komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono (atkreipiame Jūsų dėmesį, kad iš pat pradžių buvo aiškinama, kad šiukšlės bus vežamos tik iš Klaipėdos regiono).
2007 11 20 d. Klaipėdos miesto dienraštyje „Klaipėda“ bei laikraštyje „Lietuvos žinios“ buvo paskelbta apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programą. Pranešimas buvo patalpintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje.
Pranešimas visuomenei apie organizuojamą viešą susipažinimą su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita buvo išspausdintas 2008 07 29 d. „Klaipėdoje“, „Lietuvos žiniose“ ir patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje.
Pranešimas visuomenei apie organizuojamą pakartotiną viešą susipažinimą su pataisyta PAV ataskaita buvo išspausdintas 2009 04 29 d. „Klaipėdoje“, „Lietuvos žiniose“ ir patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje.
2008 10 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 2-3554-(2.23) pritarė planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai, o 2009 05 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 2-1787-(2.23) pritarė planuojamos tokios ūkinės veiklos galimybei.
2008 11 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.36)-R2-2838 pritarė planuojamos Ūkinės veiklos PAV ataskaitai, o 2009 05 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.36)-R2-l 656 pritarė planuojamai ūkinei veiklai.
2008 12 03 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius raštu Nr. 1.9-66 pritarė planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai, o 2009 05 25 d. tas pats skyrius raštu Nr. I.13-944 patikslino pateiktą išvadą dėl ataskaitos, nurodydamas, kad neprieštarauja planuojamos ūkinės veiklos galimybei.
2008 12 31 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos visuomenės sveikatos centras Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu Nr. E6-32 pritarė planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai. 2009 05 28 d. tas pats centras raštu Nr. (7.5)-V4-1264 informavo, kad Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu Nr. E6-32 pateikta išvada reiškia pritarimą planuojamos ūkinės veiklos galimybei.
2008 09 26 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr. (1.40) 2kl-32 planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai pastabų neturėjo ir šiai ataskaitai pritarė, tačiau 2009 05 29 d. tas pats padalinys raštu Nr. (l.40)2kl-21 nepritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybei.
2008 10 17 d. Klaipėdos raj. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų ir išvadų teikimo klausimais komisija, susipažinusi su biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje PAV ataskaita, raštu Nr. (5.1.42)-A5-3642 pateikė nuomonę, kad „Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. T1 1-238 „Dėl poveikio aplinkai, vertinimo programos" nepritaria planuojamai ūkinei veiklai (Klaipėdos LEZ)".
2009 06 16 d. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-2997 patvirtino sprendimą leisti biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybą, Lypkių g. 57, Klaipėdos LEZ.
2010 07 14 d. „Valstybės žinių“ informaciniuose pranešimuose Nr. 51 buvo pateikta informacija apie Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – KRATC) organizuojamą paslaugų pirkimą (2010 m. liepos 14 d. „Valstybės žinios“ informaciniai pranešimai Nr. 51, pirkimo numeris 91724). KRATC siekia parinkti privatų ūkio subjektą, kuris savo lėšomis pastatytų atliekų deginimo įrenginius Klaipėdos mieste ir teiktų atliekų deginimo paslaugą, gaminant šilumos ir elektros energiją.
Šiuo metu UAB „Fortum Klaipėda“ yra išduotos techninio projekto rengimo sąlygos atliekų deginimo įrenginių statybai.
B. MANOME, KAD UAB „FORTUM KLAIPĖDA“ VEIKLA SIEKIANT PASTATYTI IR EKSPLOATUOTI ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUS YRA GALIMAI NETEISĖTA, NES:
UAB „Fortum Klaipėda“ dar neatlikusi planuojamos ūkinės veiklos PAV ir neturėdama leidimo statyti bei naudoti atliekų deginimo įrenginius, nuo pat įkūrimo pradžios viešai skelbia (žr.nuorodą pirmame puslapyje), jog pastatys termofikacinę elektrinę Klaipėdos LEZ, kurios pagrindinis kuras bus komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono, ir į šį projektą investuoja milijonines sumas: pervedė 4,5 mln. litų Lypkių gyventojų Klaipėdoje iškeldinimo kompensavimui, iš viso sutiko pervesti 9 mln. litų, taip pat yra susitarusi dėl įrangos pirkimo ir siekia investuoti maždaug 140 mln. eurų.
UAB „Fortum Klaipėda“ viešai netgi skelbia terminus, kada pradės veikti termofikacinė elektrinė.
Akivaizdu, kad tokiems pareiškimams ir investicijoms reikalingas tvirtas pagrindas. Verslo subjektas turi būti visiškai įsitikinęs, jog jo siekiami tikslai bus neabejotinai pasiekti, tačiau šiuo atveju toks įsitikinimas nėra nei galimas, nei įmanomas. Atliekų deginimas yra vieša sritis, kurioje galioja leidimų sistema, nustatomos specialios procedūros, kurias turi įgyvendinti subjektai norintys deginti atliekas:
Aplinkos ministro patvirtintuose atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose (Aplinkos ministerijos 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 699 "Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo", Valstybės Žinios, 2005, Nr. 122) (toliau - Reikalavimai) nustatyta, jog deginimo ar bendro deginimo įrenginio operatorius negali vykdyti atliekų deginimo veiklos, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo (7 punktas). Leidimas išduodamas tik įvertinus (8 Reikalavimų punktas):
1. ar įrenginys suprojektuotas, įrengtas ir bus eksploatuojamas atsižvelgiant į Reikalavimų laikymąsi deginant atitinkamų kategorijų atliekas;
2. ar deginimo ar bendro deginimo procese gauta šiluma bus panaudota, kiek tai praktiškai įmanoma, pavyzdžiui, gaminant šilumą ir energiją (kombinuotas ciklas), panaudojant garą technologiniuose procesuose ar tiekiant šilumą šilumos tinklams;
3. ar bus kiek įmanoma sumažintas liekanų kiekis ir kenksmingumas, o susidariusios liekanos, jei įmanoma, perdirbtos;
4. ar liekanos, kurių neįmanoma išvengti, sumažinti arba perdirbti, bus šalinamos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (VŽ, 2005, Nr. 84-3105) turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir pritarta statybos galimybei.
Turi būti užtikrinama, jog bus laikomasi ribinių verčių, numatytų Europos Sąjungos informaciniame dokumente „European Commission Reference Document on Best Available Techniques for Waste Incineration, August 2006“.
Remiantis LR statybos įstatymo (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597) 23 str. statybai yra privalomas statybos leidimas.
Taip pat egzistuoja ir kiti reikalavimai, norint pradėti eksploatuoti tokio pobūdžio objektą.
Nustatytų procedūrų įgyvendinimo ir leidimų gavimo rezultatai priklauso ne tik nuo verslo subjekto siekiančio konkrečių tikslų, bet ir nuo valstybės institucijų dalyvaujančių šiame procese bei daugelio kitų objektyvių veiksnių.
Tačiau UAB „Fortum Klaipėda“ iš pat pradžių skelbia, kad jau tikrai statys minėtą gamyklą ir daro investicijas, neturėdama nei detalaus plano, nei statybos leidimo, nei visuomenės pritarimo. Todėl manome, kad UAB „Fortum Klaipėda“ galimai neteisėtai, pažeisdama aptartas procedūras ar iš anksto be teisinio pagrindo užsitikrinusi minėtų leidimų gavimą ir atitinkamų institucijų pritarimą, siekia pastatyti termofikacinę elektrinę.
C. TURIME PAGRINDO ĮTARTI, KAD UAB „FORTUM KLAIPĖDA“ VEIKLA SIEKIANT GAUTI ATLIEKAS IŠ KLAIPĖDOS REGIONO GALIMAI YRA NETEISĖTA, NES:
„Fortum Klaipėda“ nurodo, jog pagrindinis termofikacinės elektrinės kuras bus komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono. Kiekvienas subjektas rengdamas ir pradėdamas įgyvendinti tokius projektus, kaip minėtos elektrinės statyba, be aukščiau išvardintų aplinkybių turi įvertinti atliekų gavimo galimybes, kadangi be atliekų jėgainė negalės veikti. Atliekas Klaipėdos regione tvarko KRATC. KRATC gali perduoti atliekas atliekų perdirbimo įmonei arba pagal koncesijos sutartį pagal Koncesijos įstatymą (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 70-3163), arba paskelbus viešųjų pirkimų konkursą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (Valstybės Žinios, 2006, Nr. 4-102). Sudaryti koncesijos sutartį ar dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkurse gali bet kuris subjektas, atitinkantis nustatytus reikalavimus Viešųjų pirkimo ar koncesijų įstatymuose. Negali būti iš anksto žinoma su kuo bus sudaryta koncesijos sutartis ar kas bus konkurso laimėtojas.
Viešųjų pirkimų konkursas dėl atliekų deginimo Klaipėdos regione nėra įvykęs. Dėl organizuojamo atliekų deginimo konkurso buvo paskelbta tik 2010 07 14 d. „Valstybės žiniose“. Taigi iki šiol teisiškai nėra nei nustatyta, nei aišku, kas teiks atliekų deginimo paslaugas Klaipėdos regione. Tuo tarpu UAB „Fortum Klaipėda“ faktiškai kažkodėl viešai tvirtina ir viešai skelbia žiniakslaidoje, jog būtent jos laimės konkursą ir degins Klaipėdos regiono atliekas
Įtarimą kelia ir paslaugos pirkimo konkurso sąlygos, kurios pažodžiui atitinką „Fortum Klaipėda“ veiklą, tikslus ir rodiklius, nes reikalaujama, jog atliekų deginimo įrenginiai būtų pastatyti Klaipėdos mieste.Tuo tarpu būtent UAB „Fortum Klaipėda“ turi sklypą Klaipėdoje.
Tuo tarpu KRATC-as kaip tik turėtų būti suinteresuotas mažinti taršą miesto ribose, kuri yra jau gana didelė dėl didelio urbanizacijos proceso, dėl intensyvių automobilių, ypač krovininio transporto ir geležinkelio srautų, kuriuos sukelia uosto teikiamos paslaugos, bei dėl aukščiau minėtų orą teršiančių įmonių „žiedo“, supančio visą Klaipėdą.
KRATC iškeltas reikalavimas, jog būtų gaminama šiluma ir elektros energija deginant atliekas, taip pat yra gana keistas. KRATC turėtų rūpintis, kad būtų sudegintos komunalinės atliekos kurių neįmanoma perdirbti ir tai daryti su kuo mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai ir žmonėms, o nustatyti ar to proceso metu bus gaminama elektros ir šilumos energija kaip ji gaminama ir kaip realizuojama nėra KRATC kompetencijos klausimas.
Todėl mums atrodo, kad galimai minimo konkurso sąlygas surašė ne KRTAC-as, o UAB „Fortum Klaipėda“ specialistai, kad būtų neteisėta ir neteisinga.
Aukščiau išvardinti konkurso sąlygų sutapimai leidžia įtarti, kad KRATC veikia pažeisdamas savo kompetencijos ribas. Viešojo administravimo subjektas negali veikti viršydamas savo įgaliojimų. Aukščiau aprašytas įgaliojimų viršijimas leidžia pripažinti KRATC keliamus reikalavimus neteisėtais ir galimai padedančiais UAB „Fortum Klaipėda“ laimėti planuojamą konkursą.
Todėl manome, kad UAB „Fortum Klaipėda“ ėmėsi įstatymus pažeidžiančių veiksmų, siekdama gauti komunalines atliekas iš Klaipėdos regiono kaip kurą būsimai elektrinei.
D. UAB „FORTUM KLAIPĖDA“ PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAV ATASKAITA IR JOS PAGRINDU PRIIMTAS SPRENDIMAS DĖL TERMOFIKACINĖS JĖGAINĖS STATYBOS KLAIPĖDOJE GALIMYBIŲ TURI BŪTI PANAIKINTI, NES:
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nepritarimus PAV ir statybos galimybei nepagrįstai įvertino kaip nemotyvuotus:
PAV ataskaita ir sprendimas dėl statybos galimybių (toliau - Sprendimas) neatitinka įstatymų reikalavimų ir jais yra pažeidžiamas viešasis interesas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - KRAAD) patvirtindamas ataskaitą ir priimdamas Sprendimą nepagrįstai nevertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų ir išvadų teikimo klausimais komisijos bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio nepritarimo planuojamos ūkinės veiklos galimybei. KRAAD nepagrįstai pateiktus nepritarimus įvertino kaip nemotyvuotus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 9 d., 4 str. 3 p.
PAV pagrindinis tikslas remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsniu yra nustatyti ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai ir sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti. Dėl to KRAAD turi pareigą racionaliai ir kompleksiškai naudoti aplinkos išteklius.
Nepritarimai planuojamos ūkinės veiklos galimybei yra objektyviai pagrįsti ir išimtinai susiję su racionalesniu ir tinkamesniu gamtinių išteklių panaudojimu ir mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai ir Klaipėdos miesto gyventojams.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nepritarė deginimo įrenginių statybai Klaipėdos LEZ-e. Ir suprantama, nes daug protingiau ir racionaliau statyti tokius įrenginius greta Dumpių sąvartyno, o ne praktiškai miesto ašies centre. Pastačius deginimo įrenginius greta sąvartyno, sąvartyno daromas neigiamas poveikis aplinkai sumažėtų, tačiau atsirastų neigiamas poveikis dėl deginimo įrengimų. Todėl sąvartyno zonos užterštumas būtų sumažėjęs arba mažai pakitęs. Tuo tarpu pastačius deginimo įrenginius Klaipėdos LEZ-e būtų didinamas miesto centrinės ašies užterštumas, o tai visiškai neracionalu. Akivaizdu, visiškai neprotinga ir neracionalu turėti dvi užterštas zonas, vietoj vienos. Be to keista, kad KRAAD neatsižvelgė į vyraujančius vėjus (vėjų „rožę“, kuri rodo, kad mažiausiai kenkiama miestiečiams statant taršias įmones dabartinėje Dumpių zonoje, nes čia vyrauja vėjai, dažniausiai pučiantys nuo miesto. Tuo tarpu LEZ-o teritorijoje esantys vėjai žymiai dažniau pučia į Klaipėdos gyvenamus kvartalus.
Todėl manome, kad Departamentas nesivadovavo pagrindiniais PAV tikslai ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių susijusių su planuojama veikla bei netinkamai vertino pareikštus nepritarimus jėgainės statybos galimybėms.
E. VERTINANT POVEIKĮ APLINKAI NEBUVO ĮVERTINTAS POVEIKIS MATERIALINĖMS VERTYBĖMS, NES:
LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 str. nurodomi PAV pagrindiniai tikslai, vienas iš jų – nustatyti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį materialinėms vertybėms; siekti, kad neigiamas poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis.
Nuo planuojamos deginimo įrenginių zonos iki gyvenvietės yra tik 500-600 m. atstumas, o iki gyvenamųjų rajonų 800 m. Įrengus šioje zonoje jėgainę, akivaizdžiai būtų daromas neigiamas poveikis gyventojams.
Jėgainė pastatyta Klaipėdos LEZ neproporcingai pažeistų Klaipėdos miesto gyventojų nuosavybės teises, pablogintų jų turimo materialaus turto kainą, nes jis rinkoje nuvertėtų.
Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės, nuosavybės neliečiamumo principai nustato, kad nuosavybės teisė yra neliečiama ir ginama įstatymų. Įstatymų nustatyta tvarka ypatingais atvejais nuosavybė gali būti paimama, teisingai už ją atlyginant. Pabrėžtina, jog nuosavybės paėmimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, jį turi pateisinti teisėti ir visuotinai svarbūs tikslai. Proporcingumas šiuo atveju reiškia tai, jog siekiami tikslai turi būti įgyvendinami kuo mažiau varžant trečiųjų asmenų teises, turi būti įvertintos visos tikslo pasiekimo galimybės.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad LR Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalyse, yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises.
Pagal LR Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: (i) ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; (ii) ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; (iii) turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (LR Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas ). Proporcingumo principas taikomas ne tik vertinant įstatymus, bet ir kiekvieną konkretų veiksmą kuris susijęs su asmenų teisių varžymu.
Nusprendus statyti deginimo įrenginius Klaipėdos LEZ-e visų pirma turėtų būti iškeldinti Lypkių gyventojai, antra, ženkliai sumažėtų aplinkinių gyventojų nuosavybės objektų vertė bei gyventojai patirtų didelius rūpesčius ieškodami naujų būstų. Tokie padariniai yra neproporcingi siekiamam tikslui: teisės varžomos labiau negu reikia tikslui pasekti; patiriami didesni valstybės bei savivaldybės biudžetų nuostoliai, galimi mažiau teises pažeidžiantys tikslo pasiekimo būdai.
Pastačius termofikacinę jėgainę prie pat Dumpių sąvartyno būtų nesukuriama antra tarši zona. Antra, nesumažėtų aplink sąvartyną gyvenančių asmenų nuosavybės vertė, kadangi ji jau įtakota sąvartyno, o pastačius jėgainę sąvartyno tarša būtų netgi sumažinta, o galutiniame rezultate, kaip minėta aukščiau, padėtis liktų nepakitusi, arba pagerėtų, nes sąvartyne nesusikauptų maksimaliai suplanuotas šiukšlių kiekis, todėl nesusikauptų sąvartyno smarvė ir tokiu būdu nepasikartotų prie Vilniaus esančių vieno perpildyto, o kito pradėti sparčiai didinti sąvartynų istorija, kai kenčia aplinkiniai gyventojai. Pagaliau nereikėtų iškeldinti asmenų iš jiems nuosavybės teises priklausančių objektų, kartu sumažėtų šiam tikslui skiriamos valstybės bei savivaldybės biudžetų lėšos (UAB „Fortum Klaipėda“ žada padengti tik dalį ir tik iškeldinamų Lypkių gyventojų kompensacijų, kitą dalį dengia ir padengs valstybės bei savivaldybės biudžetai. Atkreipiame dėmesį, kad Lypkių gyventojai bet kokiu atveju turi būti iškelti, nes jei jau dabar yra apsupti pramonės įmonių, kurios įsikūrusios LEZ-e, o gyventojai pagal įstatymus negali būti LEZ-o zonos viduryje).
Taip pat egzistuoja ir galimybė statyti termofikacinę jėgainę ir ne Klaipėdos mieste, o atokiau nuo jo.
F. JĖGAINĖS STATYMAS KLAIPĖDOS LEZ NEPROPORCINGAI PAŽEISTŲ GYVENTOJŲ TEISES DĖL NUMANOMO ŠIUKŠLIŲ ĮVEŽIMO IŠ KITŲ LIETUVOS, O GAL IR UŽSIENIO VIETŲ, NES:
Vertinant poveikį aplinkai planuojama UAB „Fortum Klaipėda“ veikla galimai įvertinta per daug formaliai. Kaip nurodoma PAV ataskaitoje planuojama ūkinė veikla - biokuru ir atliekomis kūrenamos termofikacinės elektrinės statyba, kuriai bus reikalinga 245 000 tonų kuro per metus. Teigiama, jog šiame kiekyje atliekos sudarys 115 000 – 130 000 tonų per metus.
Tuo tarpu „Klaipėdos“ dienraštyje 2010 09 06 d. skelbiama, kad numatomų sudeginti atliekų svoris padvigubės: "Pasak bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos per metus planuojama išdeginti apie 240 tūkst. tonų atliekų".
Nepaisant to, jog teigiama, kad bus statoma elektrinė, manome, kad pagrindinė funkcija bus atliekų deginimas. Siekiant gaminti elektros energiją ar tiekti šilumos energiją nėra reikalingi tokie brangūs ir sudėtingi įrenginiai kaip kad skelbia UAB „Fortum Klaipėda“ .
Tokia išvada peršasi skaitant viešą informaciją, kurioje teigiama, jog Klaipėdoje įgyvendinamas atliekų deginimo projektas. Pagal šias publikacijas elektros ir šilumos energijos gaminimas bus tik šalutinis rezultatas, kuris leis atliekas deginti ekonomiškiau bei gauti už tai atitinkamą atlyginimą.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 02 27 d. sprendimu Nr. T2-81 Klaipėdos miestas, o pagal 2010 preliminarius duomenis ir visa Klaipėdos apskritis surenka tik apie 70 tūkst. tonų atliekų, tinkamų deginimui ir šiuo atveju reikalingų elektrinės kurui. Dar reikėtų atisižvelgti, kad atliekos pagal ES teisės aktus artimiausiu metu Lietuvoje privalo būti rūšiuojamos iki 40 proc. (dabar yra tik nuo 3 iki 6 proc.). Tai reiškia, kad Klaipėdos regione tinkamų deginimui šiukšlių kiekis gali sumažėti iki 40 tūkst. tonų per metus. Iš kur tada UAB „Fortum Klaipėda“ imtų dar 200 tūkst.tonų šiukšlių, tinkamų deginimui?
Ne tik UAB „Fortum Klaipėda“ vadovų kalbos spaudoje bei internete rodo, kad jei iš tikrųjų ruošiasi deginti būtent tokį didelį kiekį šiukšlių, bet ir jų numatomų investicijų dydžiai, apie ką rašėme aukščiau.
O tai galėtų reikšti, kad atliekos bus vežamos ir iš kitų miestų. UAB „Fortum Klaipėda“ yra suinteresuota kuo didesnio kiekio atliekų sudeginimu, kadangi, visų pirma, tokiu būdu energiją pagaminti bus pigiau, antra, už sudeginamas atliekas gaus atlyginimą, kurį mokėtų KRATC-as ir kitos panašios įmonės, jei šiukšlės būtų įvežamo iš kitų Lietuvos regionų, arba gautų galimai dar didesnį atlygį tuo atveju, jei atliekos būtų importuojamos iš kitų šalių. Tuo tarpu, jei būtų deginamas biokuras, tai tokios gamyklos savininkai ne tik kad negautų už jį atlyginimo, kaip šiukšlių atveju, bet dar reikėtų jį pirkti.
Įdomiausia, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija vertindama maksimalius tokių objektų galingumus, nustatė, jog Klaipėdoje planuojamų statyti įrenginių maksimalūs parametrai negali viršyti 140 000 tonų per metus. Kodėl KRAAD-as nereaguoja į tokius skandalingus UAB „Fortum Klaipėda“ pareiškimus dėl numatomo nuo 2 iki 4 kartų padidinimo deginamų šiukšlių kiekio, kodėl neatlieka jokio tyrimo?
Kadangi gaminti elektros ir šilumos energiją yra daug pigiau deginant atliekas, nei biokurą ir dujas, manome, kad pastačius tokio dydžio deginimo įrenginius kaip planuojama, energija bus gaminama deginant daugiau atliekų nei nurodoma planuojamos veiklos aprašyme. Tokiu atveju norint užtikrinti nurodytą komunalinių atliekų kiekį, tikėtina, kad bus bandoma komunalines atliekas gabenti iš gretimų regionų ir galbūt netgi iš užsienio, ypač Skandinavijos šalių, kur atliekų tvarkymas yra labai brangus, o laivais jas gabenti į Klaipėdą gali būti pakankamai patogu.
Todėl įtariame, kad bus sudeginama žymiai daugiau atliekų nei nurodoma veiklos aprašyme. Manome, kad UAB „Fortum Klaipėda“ savo įrenginiuose planuoja deginti ne tik Klaipėdos regione susidarančias komunalines atliekas, bet taip pat ir atliekas iš kitų regionų, o gal net ir iš užsienio valstybių. Departamentas atlikdamas PAV, galimai, buvo pernelyg formalus, nenagrinėjo šių aplinkybių, nereaguoja į viešai skelbiamą priešingą PAV-o išvadoms informaciją.
Dėl to manome, kad galimai buvo tinkamai nesilaikoma visų nustatytų procedūrų ir reikalavimų atliekant planuojamos ūkinės veiklos PAV, todėl PAV galėjo būti atliktas netinkamai, o atitinkami Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, atsakingi už minėtą PAV-ą galimi nusikalstamai aplaidžiai atliko šias savo pareigas.
Todėl manome, kad UAB „Fortum Klaipėda“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita ir jos pagrindu priimtas sprendimas dėl termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje galimybių turi būti panaikinti.
G. „FORTUM KLAIPĖDA“ PRADĖTOS PLANUOJAMOS MINĖTOS GAMYKLOS TECHNINIO PROJEKTO RENGIMO PROCEDŪROS GALI BŪTI NETEISĖTOS, NES:
Nors ir neturime tikrų ir teisingų duomenų, tačiau atsižvelgdami į žiniasklaidos pranešimus manome, kad UAB „Fortum Klaipėda“ jau turi išduotą sąlygų sąvadą techniniam projektui rengti ir jau yra pradėjusi termofikacinės jėgainės projektavimo darbus.
Tuo tarpu numatomos statyti termofikacinės jėgainės sąlygų sąvadas galėjo būti išduotas tik esant teritorijos, kurioje norima statyti jėgainę detaliajam planui, numatančiam tokios jėgainės statybos galimybes, tuo tarpu iš viešai prieinamos informacijos akivaizdu, kad toks iki šiol detalusis planas nebuvo parengtas ir patvirtintas. Tuo tarpu UAB „Fortum Klaipėda“ viešai skelbia, kad jau parinko rangovus minėtos gamyklos statybai.
Maža to, Klaipėdos miesto Bendrajame plane nėra numatyta jokia šiukšlių deginimo veikla šalia LEZ-o ar toje vietoje, kur UAB „Fortum Klaipėda“ skelbiasi statysianti minėtą jėgainę. Galimas jų kontrargumentas kad ten Bendrajame plane numatyta abstrakti energijos gaminimo jėgainė, o tai, jų manymu, reikštų, kad galima naudoti bet kokį kurą, atmestinas, nes tokiu atveju pagal jų logiką jie galėtų skelbtis, kad toje vietoje jau parinko rangovus atominės jėgainės statybai. Kaip galėjo būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ir patvirtintas minėtas PAV-as , jei tokia gamykla toje vietoje nenumatyta Bendrajame Klaipėdos m. plane?
Numatomos statyti termofikacinės jėgainės sąlygų sąvadas galėjo būti išduodamas tik atsižvelgiant į PAV reikalavimus, tuo tarpu kaip minėjome, PAV ataskaita buvo patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra nepagrįsta. Remiantis tuo atitinkamai neteisėtu turėtų būti pripažintas ir sąlygų sąvado termofikacinei jėgainei projektuoti išdavimas.
Mes neturime galimybių nurodyti konkrečios projektavimo sąlygų sąvado išdavimo datos, nes mums nėra prieinami sąlygų sąvado reikalavimai.
Todėl manome, kad sprendimo dėl termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje galimybių galiojimas turi būti sustabdytas.
H.DĖL LAIKINŲJŲ REIKALAVIMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ:
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 71 str. 1 d. yra nurodyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Manome, kad šiuo konkrečiu atveju būtina kreiptis, kad teismas taikytų LR ABTĮ 71 tr. 2 d. 3 p. numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, t.y. sustabdytų priimtų sprendimų galiojimą.
Kaip jau buvo minėjome, sprendimai dėl statybos galimybių turi būti panaikinti. Vadinasi, nesustabdžius procedūrų, ir pradėjus vykdyti planuojamas statybas gali būti pastatytas ir įregistruotas jėgainės pastatas bei pradėtas eksploatuoti.
LR ABTĮ 92 straipsnyje nustatyta, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Vadinasi, teismui panaikinus Sprendimą, turėtų būti atkuriama iki Sprendimo priėmimo buvusi padėtis. Dėl to reikėtų papildomų teisinių, finansinių, organizacinių bei laiko sąnaudų.
Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones šių pasekmių, o tuo pačiu ir laiko, finansinių, organizacinių bei teisinių sąnaudų būtų galima išvengti. Aptariamu atveju turi būti palikta esama būklė ginčo santykiuose, kol galutinai bus išspręstas pats ginčas ir įvertintas minėtų aktų teisėtumas.
Kaip papildoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, remiantis LR ABTĮ 71 str. 2 d. 1 p. kartu turėtų būti taikomas ir draudimas išsiimti statybos leidimą termofikacinės jėgainės statybai, kol bus išnagrinėtas skundas.
Todėl manome, kad būtina kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – t.y. Sprendimo galiojimo sustabdymo ir draudimo išsiimti statybos leidimą. Jų nepritaikymas akivaizdžiai sukeltų riziką dėl galimai mums, pareiškimą surašiusiems Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nariams palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybių, kas savaime yra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę,. Be to, Sprendimo galiojimo sustabdymas ir draudimas išsiimti statybos leidimą leistų įgyvendinti užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso bei viešųjų interesų apsaugos principus.
I. MANOME, KAD UAB „FORTUM KLAIPĖDA“ VEIKLOS IR PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAV TEISĖTUMAS/NETIESĖTUMAS YRA VIEŠOJO INTERESO OBJEKTAS, TODĖL VIEŠASIS INTERESAS TURI BŪTI GINAMAS VALSTYBĖS ĮGALIOTOS INSTITUCIJOS – KLAIPĖDOS APYGARDOS PROKURATŪROS, NES:
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šią įstatymo nuostatą įgyvendinančioje Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d.s 1 p. nustatyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 16).
Viešasis interesas ypač aktyviai ginamas bylose, susijusiose su aplinkos apsauga (Administracinė byla Nr. A4-247/2005, Nr. A146-335/2008, Nr. A8-1257/2007).
Aplinkos apsauga yra viešasis interesas glaudžiai susijęs su konstitucinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 str ) į saugią ir sveiką aplinką.
Viešasis interesas ypač aktyviai ginamas bylose, susijusiose su aplinkos apsauga (Administracinė byla Nr. A4-247/2005, Nr. A146-335/2008, Nr. A8-1257/2007).
Aplinkos apsauga yra viešasis interesas glaudžiai susijęs su konstitucinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str.: Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ...Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių...54 str.: Įstatymu draudžiama ... teršti ... orą...).
Visuomenė ir kiekvienas jos narys turi interesą turėti sveiką ir harmoningą aplinką, geresnes gyvenimo sąlygas, saugoti gamtos išteklius, palaikyti ekologinę pusiausvyrą. Įvertinus minėtą teismų praktiką, pagrįsta manyti, jog aplinkos apsauga yra akivaizdžiai prioritetinis viešasis interesas.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodo , jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Nuosavybė yra viena iš šių vertybių. Šiuo atveju turima grupės klaipėdiečių, gyvenančių pietinėje Klaipėdos dalyje nuosavybės teisė, pagrindžia viešo intereso egzistavimą taip pat ir šiuo atveju.
Valstybė yra visos visuomenės organizacija (LR Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai ). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, valdžia apima visą valstybės teritoriją, jos paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (LR Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). LR Konstitucijoje yra įtvirtintas socialinės darnos imperatyvas (LR Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomenės interesais (LR Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešasis interesas, valstybė turi užtikrinti tinkamą viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą.
Atliekų deginimo įrenginių statyba, jų poveikio aplinkai įvertinimas yra glaudžiai susijęs su aplinkos apsauga. Atliekos ir jų likvidavimas jautri aplinkos apsaugos sritis. Remiantis Lietuov Respublikos Vyriausybės patvirtintu valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 "Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo", Valstybės Žinios, 2002, Nr. 40-1499; Valstybės Žinios, 2007, Nr. 122-5003) skiriami šie atliekų tvarkymo prioritetas prioritetai: atliekų prevencija, gaminių pakartotinis naudojimas, atliekų perdirbimas, kitoks atliekų naudojimas, atliekų šalinimas.
Deginimas yra atliekų šalinimas ir jam nustatytas mažiausias prioritetas. Minėtame plane nurodoma (Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 66 punktas), kad atliekos turi būti naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Tai leidžia daryti išvadą, jog atliekų šalinimas, šiuo atveju deginimas, yra kenksmingiausias atliekų tvarkymo būdas. Tokio atliekų tvarkymo būdo pasirinkimas sąlygoje ypatingą dėmesį aplinkos apsaugai ir visuomenės interesams. Nusprendus tvarkyti atliekas jas deginant, turi būti kiek įmanoma labiau apsaugota aplinka bei visuomenės narių teisės. Šis atliekų tvarkymo būdas turi būti įgyvendinamas kuo racionaliau ir skaidriau.
Todėl manome, kad galimai neteisėta UAB „Fortum Klaipėda“ veikla siekiant pastatyti atliekų deginimo įrenginius, neracionalus poveikio aplinkai įvertinimas ir deginimo įrenginių vietos parinkimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Visa tai turi esminės reikšmės visuomenės ir visos valstybės teisėms, teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reikalavimui apginti pažeistą viešą interesą.
Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nurodytus argumentus, galimus teisės aktų pažeidimus, teisminę praktiką, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatomis,
prašome Klaipėdos apygardos prokuratūros:
1. Apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl PAV ataskaitos dėl termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdos mieste, Lypkių g. 57, pripažinimo negaliojančia.
2. Apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-2997 patvirtinto sprendimo leisti biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybą, Lypkių g. 57, Klaipėdos LEZ panaikinimo.
3. Atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, atsakingų už minėtą PAV-ą galimo nusikalstamo aplaidumo atliekant šias savo pareigas.
Prašome taip pat reikalauti reikalavimo užtikrinimo priemonių:
1. sustabdyti sąlygų sąvado leidžiančio biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės techninio projekto rengimą, Lypkių g. 57, Klaipėdos LEZ galiojimą;
2. uždrausti UAB „Fortum Klaipėda“ išsiimti statybos leidimą termofikacinės jėgainės statybai.
3. įvertinti kokiu pagrindu UAB „Fortum Klaipėda“ viešai skelbiasi, kad neįvykus viešųjų pirkimų konkursui, nuo 2013 m. degins atliekas iš Klaipėdos regiono ir gamins Klaipėdos miestui elektros ir šilumos energiją.
Pastaba: šį raštą atsiųsime ir elektroniniu paštu, nes tekte esame įdėję nuorodų į internete esančius šaltinius, kurie gali būti svarbūs nagrinėjant šį klausimą.
Pagarbiai,
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai:
Viačeslav Titov
Naglis Puteikis
Jurij Šešniov
