Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas sumažėjo 13,6%

2010 metų sausio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas miesto biudžetas. Žemos pajamos iš mokesčių negalėjo nepaveikti miesto biudžeto. Lyginant su praėjusiais metais, šiais metais miesto biudžetas sumažėjo 53,8 milijonais litų ir šiai dienai sudaro 341185,4 tūkst. litų. Sukelia apgailestavimą tas faktas, kad Klaipėda gavo tik 86% iš gyventojų pajamų mokesčio, surinkto Klaipėdoje, t.y. Vyriausybė atima iš mūsų miesto kitų Lietuvos savivaldybių naudai 22,2 milijonų litų. Šioje situacijoje miestas nuėjo proporcingo visų miesto programų sumažinimo10% keliu. Visiškai įšaldytos miesto apšvietimo ir daugiabučių namų renovacijos programos. Lyginant miesto biudžeto proporcingumą (atsižvelgiant į refinansavimą) su praėjusiais metais pagal skirtingas pagrindines kryptis, dabartinis pasiskirstymas atrodo taip:

1. Švietimas – padidėjo 0,9% ir sudaro 60,9%
2. Socialinė apsauga – padidėjo 3,3% ir sudaro 11,5%
3. Bendros valstybinės funkcijos – padidėjo1,2% ir sudaro 7,2%
4. Poilsis, kultūra, religija – sumažėjo1,6% ir sudaro 6,8%
5. Sveikatos apsauga – sumažėjo 0,3% ir sudaro 0,4%
6. Ekonomika – sumažėjo3,2% ir sudaro 1,7%

Pastebimą naštą miesto biudžetui uždėjo palūkanų ir kredito už praėjusius metus išmokėjimas, sudarantis 13 milijonų litų. Tai verčia susiveržti diržą finansuojant savarankiškas miesto funkcijas, t.y. miesto vaikų darželių ir mokyklų išlaikymą. Tačiau turėčiau pastebėti, kad šie metai investicijų mieste atžvilgiu bus rekordiniai. Iš vienos pusės, turėtų džiuginti tas faktas, kas mieste atsiras Arena, pasibaigs krantinių statyba. Tačiau kiekvienas miesto paimtas kreditas priverčia miesto valdžią optimizuoti savarankiškų miesto funkcijų išlaidas, į kurias gali patekti ir švietimo ir ugdymo sistema, kaip pagrindinis išlaidų elementas. Jau šiais metais pastebimas švietimo išlaidų sumažėjimas savarankiškų funkcijų straipsnyje – nuo 43,5% 2009 metais iki 36,8% 2010 metais. Esant tokiam sumažėjimui labiausiai pažeidžiamais lieka miesto vaikų darželiai, nes jie visiškai finansuojami iš miesto biudžeto. Kiekvienam vaikui vaikų darželyje ir lopšelyje finansavimas vidutiniškai sumažėjo 425 litais ir 2010 metais sudarys 7014 litų. Atitinkamai, šiais metais numatomi biudžeto ekonomijos priemonės ikimokyklinio ugdymo įstaigų atžvilgiu. Miesto mokyklos gauna 3310 litų finansavimą vienam mokinio krepšeliui, iš šios sumos 95% galima skirti darbo užmokesčiui mokykloje savarankiškai balansuoti. 2010 metais sumažėja vieno Klaipėdos mokinio išlaikymas: gimnazijose – 412 litų, kas sudarys 4581 litą per metus, pagrindinėse mokyklose – 635 litais, kas sudarys 3908 litus per metus, pradinėse mokyklose – 46 litais, kas sudarys 3218 litų.
Tuo tarpu, sumažėjo pajamos iš mokesčių ir Vyriausybė atėmė iš gyventojų pajamų mokesčio lėšų, surinktų mieste, 22,2 milijonų litų. Mūsų frakcija palaikė šį krizinį miesto biudžetą, t.y. išlaikytas proporcingumas sumažinant visas programas ir didinant socialinių programų finansavimą. Manoma, kad gerinti miesto gyventojų gyvenimo lygį ateityje reikėtų per miesto socializaciją, mažinant kredito naštą, didinant visuomeninio transporto darbo efektyvumą ir, pasekoje, mažinant važiavimo kainą. Šiais metais AB „Klaipėdos energija” suteikia miestui 3,7 milijonų litų sumos dividendus, esant 75,18% akcijų paketui. Tai reiškia, kad energetikos įmonė nepatiria ekonomikos nuosmukio poveikio. Būtų teisinga, jeigu krizės metais ši Klaipėdos energetikos įmonė dirbtų be pelno ir sumažintų šildymo kainą. Tai suteiktų ženklią paramą miesto gyventojams.
Manau, kad yra neteisinga tai, kad Klaipėdos miesto gyventojai dotuoja kitas Lietuvos savivaldybes, nes visos surinktos gyventojų pajamų mokesčio lėšos turi pasilikti miesto biudžete klaipėdiečių naudai.

Politinės partijos „Lietuvos Rusų Sąjunga“
Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys
Viačeslav Titov